Pasaulis ant pečių, visu sunkumu, atrodo
Šis kambarys traukias ir aš einu iš proto
Bandau suprast, taškus suvest
Užmerkiu akis (ša), pradedu skęst

Matau kaip, mes nebyliai slenkam kaip vėlės
Bet šiandien ne namo veda šis kelias
Einu be tikslo, galbūt surasiu tave
Bet kuo toliau, tuo labiau prarandu save

Tarp šito mėšlo bndau atrasti laimę
Tu žiūri į mane – akyse kaupiasi baimė
Čia pilna dūmų, lyg pragare, ne
Tai smilksta sielos, bando pamiršti save

Pasaulis nuo pečių, šitam klube, atrodo
Nepilk, man metas namo, antraip išeisiu iš proto
Ir ši mintis mane jau dusina
Kur aš suklydau, kad atsidūriau čia

Nieks nesupras
Skaičiuoju žvaigždes
Kad neišeičiau iš proto

Nelauk manęs
Jei negrįšiu šią naktį
Atrasi mane tarp galaktikos klodų

Trumpėja dienos, nebespėju gyvent
Bandau atrast jėgų, dar vieną žingsnį žengt
Draugai, pažystami, šešėliai toli
Tai tik iliuzija pasamonės giliam šulinį

Sienos spaudžia, nebeleidžia judėt
Galėtum grįžti, užtektu tik panorėt
Aš šiąnakt vienas, barstau po pasaulį natas
Ir jau kuri diena ramybės neleidžia atrast

Aš pamiršau save, paklydau
Vargau tiek daug, kol galop išliejau vidų
Ir atrodo atiduočiau, ką taip ilgai kaupiau
Žinai! Jei tikėtum manim labiau

Pasauli mano, tikiu supranti
Šiąnakt tik tu ir aš stovim priešakį
Kai mano kūną padengs ryto rasa
Tu prisimink mane

Nieks nesupras
Skaičiuoju žvaigždes
Kad neišeičiau iš proto

Nelauk manęs
Jei negrįšiu šią naktį
Atrasi mane tarp galaktikos klodų