Tavo sapnas lyja svajomis,
Tavo akys spindi dangumi,
Tavo lupos šildo kalbomis,
Tavo rankos saulę prilaikys.

Tu jau žinai jau žinai, kodėl,
Tu jau žinai jau žinai, kodėl,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave.

Ir tu jau žinai kodėl,
debesys sklaidosi, kai tu šypsaisi man.
(Tu gyvenai mintyse, dar nesutikus tavęs)
Ne amžinai tokie medžių vanduo, tik tol,
kol jūra išmes.
(Kol jūra išmes)
Tamsioj nakty laukiam, kol pasaulį mūsų pagaliau apšvies,
(Dangus akyse žėrės nebevaidinam gyvenimo)
Mes sėdim tyloje, noriu išgirsti šiąnakt visą tave.
(Akyse tavo mačiau daugiau, negu danguje).

Tu jau žinai jau žinai, kodėl,
Tu jau žinai jau žinai, kodėl,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito ir aš jaučiuosi lyg sapne.

Dangus tavo akyse,
Pasiklysti aš noriu jame.
Lydosi mano sparnai,
Bet kylu aukštai, tikėk aš rasiu tave.
Kai mes susitikom žinojau iš karto čia mūsų lemtis.
Man sakė, gal tu nesvajok, aukštai ten laukia mirtis.
Bet pakeliu galvą į dangų matau tavo akis,
skrendu pas tave.

Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito ir aš jaučiuosi lyg sapne.
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
Dangus įkrito ir aš jaučiuosi lyg sapne.
Dangus įkrito, dangus įkrito į tave,
ir aš jaučiuosi lyg sapne.