Į pasaulį patekai pro galines duris
Abejojai, ar kas nors pastebėjo išvis
Atsistojai ant svarstyklių savo vertę išmatuot
Sunkiasvorė praeitis neleidžia širdžiai dainuot

Kodėl jie nežino, kad gali būt geriau?
Kalbėk, prisipildę tavo tylūs kambariai

Ar tu pameni tą vaiką, kuris nieko nebijojo?
Kol nedingo be žinios
Mes paskui ilgai ieškojom
Kas pakliuvo jam po kojom
Ir užtildė jauną širdį

Kodėl vis dar tyli nors tiesą jau žinai?
Kalbėk, prisipildę tavo tylūs kambariai

Rytą nubudęs tu blaškeisi
Ir prisimint bandei
Kaip plaka širdis, kai ji lengva

Pėdas nuprausti jai norėjai
Ir šviesą užgesinęs
Užmigti ramiai be baimės atsibust

Kiek vienatvės valandų
Už tai turėjai sumokėti?
Kad sugrįžtum vėl namo
Ir tyliam kambary išsėdėti

Kodėl?
Kalbėk